timpterėti

tìmpterėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo žr. timptelti: 1. Š, LTII70, NdŽ, KŽ, Bsg Tiek telaikės: biškį tìmpterėjau – ir nukrito Ms. Tìmpterėk juostą – ir atsijuos Ds. Atvedęs mešką pri durų, meškinykas timpterėjo su virve M.Valanč. Truputį lukterėjus ir vėl atejo vilkas, prejo, apejo, timpterėjo dvėslyną až kojos ir vel nuejo BsPII328. 2. Arklys tìmpterėjo [vežimą] – vos neišvirtau Sg. 3. žr. timptelėti 3: Pašautasis paukštis timpterėjo sparneliais rš. 4. tr. [i]patempti, nikstelėti: Šokau ir tìmpterėjau koją Sug. 5. intr. prk. šiaip taip išgyventi, patraukti: Da tìmpterėsi ben dvidešim metų Lel.